|
“...po
1,5 metų flamenko pamokų, supratau, kad šokant galiu daryti
neįmanomus dalykus: stovėti ant vienos kojos, vienu metu trepsėti,
sukti rankas ir gražiai šypsotis, aibę įvairių posūkių,
pozuoti nuotraukoms, pabrėžti savo grožį (gražiai susišukuoti, išryškinti savo gražias akis), Eh,vienu
žodžiu, daug ką :). Flamenko moko kitokio požiūrio pasauliui: gebėjimo
džiaugtis gyvenimu, kiekviena pasitaikusia diena (kokia bebūtų)
bei pastebėti grožį smulkmenose... Flamenko arba įsimyli, arba
ne, o jei jau įsimyli, tai dėka GERO
MOKYTOJO!...”
„Vakar
turėjau malonumo stebėti jūsų pasirodymą, kaip, beje, ir pernai.
Man net oda pašiurpo, koks netikėtai fantastiškas ir visiškai
kitoks buvo reginys ir perteiktos emocijos. Uch... Pirmyn, merginos,
tik pirmyn. Sėkmės kuo didžiausios. Ir iki kitų susitikimų.“
„Visuomet
su didžiuliu pakylėtumu galvoju apie Jūsų pamokas - apie
besiliejančius optimizmo, skatinimo, ryžto, valios, gero
užsispyrimo, perfekcionizmo siekius, apie Jūsų šypseną, visuomet
atlaidžią nepavykusiems žingsneliams, apie Jūsų meilę šokiui,
į kurį sutalpinate tiek plastikos ir atsidavimo, kad flamenco šokio
stilius nuo pat pirmosios pamokos tapo mano mylimiausiu!“
„Jūs
-galinga jėga tobulėti, kad kuo greičiau tapti tinkama stovėti
šalia jūsų scenoje, kad ir pučiant uraganui, lyjant lietui ir,
kas be ko, griaudėjant žiūrovų aplodismentams!“
„...o
mūsų Sandra, nuostabi kaip šokių mokytoja, kaip psichologė, net
neleidžia suabejoti , kad mums kažkas gali nepavykti.“ |
|
|