“...po 1,5 metų flamenko pamokų, supratau, kad šokant galiu daryti neįmanomus dalykus: stovėti ant vienos kojos, vienu metu trepsėti, sukti rankas ir gražiai šypsotis, aibę įvairių posūkių, pozuoti nuotraukoms, pabrėžti savo grožį (gražiai susišukuoti, išryškinti savo gražias akis), Eh,vienu žodžiu, daug ką :). Flamenko moko kitokio požiūrio pasauliui: gebėjimo džiaugtis gyvenimu, kiekviena pasitaikusia diena (kokia bebūtų) bei pastebėti grožį smulkmenose... Flamenko arba įsimyli, arba ne, o jei jau įsimyli, tai dėka GERO MOKYTOJO!...”

„Vakar turėjau malonumo stebėti jūsų pasirodymą, kaip, beje, ir pernai. Man net oda pašiurpo, koks netikėtai fantastiškas ir visiškai kitoks buvo reginys ir perteiktos emocijos. Uch... Pirmyn, merginos, tik pirmyn. Sėkmės kuo didžiausios. Ir iki kitų susitikimų.“

„Visuomet su didžiuliu pakylėtumu galvoju apie Jūsų pamokas - apie besiliejančius optimizmo, skatinimo, ryžto, valios, gero užsispyrimo, perfekcionizmo siekius, apie Jūsų šypseną, visuomet atlaidžią nepavykusiems žingsneliams, apie Jūsų meilę šokiui, į kurį sutalpinate tiek plastikos ir atsidavimo, kad flamenco šokio stilius nuo pat pirmosios pamokos tapo mano mylimiausiu!“

„Jūs -galinga jėga tobulėti, kad kuo greičiau tapti tinkama stovėti šalia jūsų scenoje, kad ir pučiant uraganui, lyjant lietui ir, kas be ko, griaudėjant žiūrovų aplodismentams!“

„...o mūsų Sandra, nuostabi kaip šokių mokytoja, kaip psichologė, net neleidžia suabejoti , kad mums kažkas gali nepavykti.“